Ugnikalnis, atogrąžų miškai ir Indijos vandenyno apsuptis: Reunjono sala yra atostogautojų rojus. Tačiau ši infrastruktūra logistikos specialistams, tokiems kaip Jimmy Soucramanien, kelia daug iššūkių. Dabar viltis dedama į greitkelį jūroje.

„Rytoj ryte skirkite papildomą pusvalandį“, – savo pirmojo vakaro saloje metu pataria Jimmy Soucramanien „transporto“ komandai. Papildomą pusvalandį? Bet juk viešbutis yra vos už penkių kilometrų! Ryte, pakeliui į 48 metų verslininko krovinių pervežimo įmonę, paaiškėja šio patarimo priežastis: Pakrantės kelyje prieš Sen Deni, Reunjono salos sostinę, didžiausias greitis prilygsta ėjimui pėsčiomis.

„Mums tai – kasdienybė“, – santūriai šypsodamasis sako Jimmy Soucramanien. Bendrovė turi dvylikos Mercedes‑Benz automobilių parką. Jo įmonė tenkina beveik visus salos transporto poreikius. Dalis jos parko vilkikų veža pašto tarnybos siuntas, kiti savo priekabose gabena gėrimus ir maisto produktus dideliems prekybos tinklams. Tarp vežamų krovinių taip pat yra statybinių medžiagų ir birių prekių. Jimmy Soucramanien ką tik papildė savo transporto priemonių parką nauja priekaba su judančiomis grindimis, skirta perdirbimo atliekoms vežti.

Sunkvežimių maršrutai atspindi krovinių įvairovę: Jimmy Soucramanien vairuotojai važiuoja į visas salos vietas, kurias galima pasiekti sunkvežimiu. „Eismas čia visada yra didelė problema“, – sako verslininkas.

„Susirinkimo sala“ yra pažodinis Prancūzijos užjūrio departamento Indijos vandenyno viduryje pavadinimas. Iki XVII a., prieš čia įsikuriant prancūzų kolonistams, sala buvo negyvenama. Šimtmečių eigoje prie jų prisijungė gyventojai iš visų žemynų ir įvairių etninių grupių. Įvairovė ir, svarbiausia, taikus sambūvis yra bendra salos tapatybės dalis, o Jimmy Soucramanien tai yra priežastis, dėl kurios verta gyventi saloje.

Beveik trečdalis iš 855.000 gyventojų yra įsikūrę vulkaninės salos šiaurės vakaruose. Tikra eismo problema yra pakrantės kelias tarp Sen Deni ir Sen Polio miestų, tarp kurių taip pat yra „Le Port“ – svarbiausias salos uostas, Reunjono vartai į pasaulį. Viskas, kas čia atkeliauja, turi būti paskirstoma. Ir tai ne visada paprasta. Ypač dabar, kai nuimamas cukranendrių derlius, prie įprasto eismo intensyvumo prisideda daugybė traktorių.

Kovai su eismo chaosui Jimmy Soucramanien pasitelkia decentralizuotą sunkvežimių išdėstymą. Savo transporto priemones visoje saloje jis išdėstė taip, kad jos būtų kuo arčiau dažniausiai pasitaikančių veiklos vietų. „Stengiamės, kad atstumai būtų kuo trumpesni.“ Kitas būdas: Vairuotojai, kuriais galima pasikliauti, ir galingas sunkvežimių parkas su sunkvežimiais, kurie džiugina jo darbuotojus.

Logistikos verslininko viltys taip pat siejamos su galingu statiniu, iškilusiu šalia pakrantės kelio. Tai brangiausias greitkelio projektas Prancūzijos istorijoje – „Nouvelle Route du Littoral“.

Tarp tų, kurie jau nekantriai laukia naujos jungties, yra Gerald Victoire. Jau dvylika metų jis yra vienas iš Jimmy Soucramanien vairuotojų. „Čia, pakrantės kelyje, visada turime būti turime tikėtis krentančių akmenų ar didelių bangų, o „Nouvelle Route du Littoral“ ateityje mus nuo to apsaugos“, – sako 46‑erių metų vairuotojas, kai Active Drive Assist leidžia Actros 1863 Ultimate Racing Edition riedėti lėtai, bet užtikrintai.

Kelias laisvas, nuo jūros pučia lengvas vėjelis, jūra rami. Sunku įsivaizduoti, kad šis ruožas saugumo sumetimais būna uždarytas maždaug 30 dienų per metus. „Sunkiajam krovininiam transportui svarbiausias tiekimo kelias yra uždarytas, nėra jokios kitos alternatyvos per aukštikalnes“, – sako Gerald Victoire.

Jimmy Soucramanien taip pat tikisi kuo greitesnio projekto užbaigimo ir yra įsitikinęs: „Naujajame pakrantės kelyje eismas bus daug saugesnis.“

Jimmy Soucramanien savo karjerą pradėjo dešimtojo dešimtmečio viduryje kaip balninio vilkiko su savivarte puspriekabe vairuotojas. Tai nebuvo atsitiktinumas: „Mano tėvas Lucienas 1966 m. įkūrė transporto įmonę. Aš ir mano broliai su pasididžiavimu tęsiame šią tradiciją.“ Aistra sunkvežimiams Jimmy Soucramanien per daugelį metų niekada neapleido; kiekvienas, kuris su juo bendrauja, tai iš karto pajunta. Savo sunkvežimius jis visada konfigūruoja pats, o atsiradus galimybei sukurti išskirtinį specialų modelį, verslininkas ja pasinaudoja – kaip neseniai su Actros Ultimate Racing Edition.

Savo aistros genamas Jimmy Soucramanien kartais keliauja po visą pasaulį. Jis keturis kartus lankėsi Mercedes‑Benz gamykloje Viorte prie Maino ir nesuskaičiuojamoje daugybėje mugių žemyninėje Europoje. O juk iki jos lėktuvu – bent vienuolika valandų kelio. Toks entuziazmas užkrečia: Jo trylikametį sūnų Enzo kartais galima sutikti prie vairo įmonės kieme, tuomet jo akys spindi taip pat, kaip ir tėvo.