Muwanga su savo „Axor 1823“ šaldymo įrenginiu taip keliauja praktiškai kasdien keliu tarp Vagagai ir Entebės oro uosto. Nepaisant santūraus važiavimo greičio, vairuotojas ir jo krovinys kiekvieną kartą patiria stiprų purtymą. Muwanga prie to yra pratęs: krovinys yra gerai supakuotas ir šaldomas – puošniausiųjų karpažolių auginiai. Iš jų Europos sodininkai išaugina taip pamėgtus žiedus. „Mano siuntiniai dar niekada nepavėlavo į lėktuvą“, – pasakoja Muwanga su pasididžiavimu. „Nes mūsų „Axor“ patikimumas yra 100 %!“

Muwangos dirba Vagagai ūkyje, maždaug vienos valandos kelio atstumu nuo Ugandos sostinės Kampalos. „Selecta One“, sodininkystės įmonė Vokietijoje, turi išsinuomojusi didelę dalį ūkio, sodindama ten, be kitų dalykų, ir puošniausiąsias karpažoles.

Įmonė grindžia savo veiklą intensyviu darbo padalijimu. Muwanga ir apie 1.000 jo kolegų derliaus nuėmimo metu mato tik žalius motininių augalų lapus. „Ir iš jų mums reikia tik daigelių, kuriuos kuo greičiau išsiunčiame kaip auginius“, – pasakoja vairuotojas. Gabenama tik lėktuvu. Europoje jie užauga iki pilno savo dydžio ir subręsta iki spalvotos karūnėlės.

Reikia įdėti daug darbo, kol galima nuimti auginių derlių. Ir griežčiausios higienos. Auginama Vagagai, uždarame ir puikiai vėdinamame šiltnamyje. Į zoną patekti gali tik tas, kas rūpestingai nusiplovė rankas ir dėvi marškinėlius, pirštines bei specialius batus, tačiau augalų liesti negalima. „Yra šimtai ligų, kuriomis gali susirgti mūsų žiedai“, – sako „Selecta One“ gamybos vadovas Wilsonas Keteris. „Kas rūpestingai laikosi higienos normų, gali nenaudoti nuodingų augalų apsaugos priemonių.“

Čia, Ugandoje, puošniausiųjų karpažolių, kurios yra kilusios iš Meksikos, auginimas turi didžiulį pranašumą: klimatą. Šalis yra aukštai ties pusiauju, greta Viktorijos ežero. Todėl ten nėra nei per karšta, nei per šalta ir netrūksta gėlo vandens laistymui. „Auginių auginimas Afrikoje taip pat prasmingas ir ekologiniu požiūriu“, – sako Keteris. „CO₂ išmetamųjų dujų kiekis, kurį pagamintų Europoje šildomi šiltnamiai, gerokai viršytų CO₂ pėdsaką, kurį mes paliekame šiuo metu gabendami auginius lėktuvu.“

Balke ūkį tvarko su dideliu užsidegimu ir išmanymu. Ir ji turi gerai nujausti tendencijas: „Aš turiu dar metų pradžioje nuspręsti, kokias veisles ir kokias spalvas sodinti. Jei suklysiu, prekės liks neparduotos ir mėnesiai mano darbo nueis perniek.“

Pirmą valandą nakties kasdien Balke keliauja į Hamburgo gėlių turgų, kad klientams pristatytų jų žiedus. Advento metu į „Atego 818“ visų pirma kraunamos puošniausiosios karpažolės. Gėlių pardavėjai iš viso regiono dirba iki 8.30 val. ryto. Tada Balke grįžta atgal į savo ūkį.

Raudoną „Atego“ su šildoma „Wilke“ krovinine dalimi Balke mielai vairuoja pati. „Sunkvežimis yra gan didelis, nors jį vairuoti taip paprasta kaip ir automobilį.“ Verslininkės nuomone, „PowerShift 3“ automatinė pavarų dėžė yra itin patogi. „Perjunginėti pavarų nereikia, todėl galiu visiškai susikoncentruoti į eismo stebėjimą.“

Štai taip Balke rieda patogiai įsitaisiusi savo „Atego“ Šiaurės Vokietijos gatvėmis, kai tuo tarpu Peteris Muwanga vinguriuoja duobėtais keliais, pasikliaudamas savo „Axor“ modelio tvirtumu. Savo krovinį jis turi nuolat vėsinti, o Balke – priešingai: žiemą turi šildyti auginius, kad išvengtų jų nušalimo. Kas vienija juos abu: jie užkietėję „Mercedes“ ir puošniausiųjų karpažolių gerbėjai.