Su didelėmis šlepetėmis į Madagaskarą

Pagal plotą Madagaskaras yra antra pagal dydį salų valstybė ir, po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo, ketvirta pagal dydį sala pasaulyje. Daugiau nei 29 milijonai žmonių gyvena saloje, esančioje Afrikos pietrytinėje pakrantėje Indijos vandenyne. Čia yra tūkstančiai gyvūnų rūšių, aptinkamų tik Madagaskare, taip pat lietaus miškai, paplūdimiai ir rifai.

Tačiau nepaisant viso šalies grožio, yra ir tamsioji pusė: skurdas ir ypač prasta medicininė priežiūra gyventojams – ypač tolimuose, atokiuose kaimuose. Dauguma gyventojų kasdien tiesiogine to žodžio prasme kovoja dėl išlikimo. 67 % žmonių neturi prieigos prie sanitarinių įrenginių, 44 % neturi prieigos prie švaraus geriamojo vandens, vienam gydytojui tenka 5 000 pacientų. Žmonėms trūksta pagrindinių dalykų.

Pakankamas pagrindas, kad DEICHMANN-Stiftung pradėtų veiklą Madagaskare. Įsipareigojimas visuomenės gerovei – ypač pačioms skurdžiausioms gyventojų grupėms – nuo seno yra Deichmann šeimos savimonės dalis ir nulemia jos fondo tikslą. Jos darbą apibūdina platus socialinių ir humanitarinių pagalbos projektų spektras tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

Krizių atvejais DEICHMANN-Stiftung padeda greitai, paprastai ir tikslingai. Ilgalaikiuose projektuose ji teikia pagalbą savipagalbai ir sudaro galimybes žmonėms, esančioms sudėtingoje gyvenimo padėtyje, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Remdamasi šiomis nuostatomis fondas remia įvairius partnerius visame pasaulyje – kasmet dviženklių milijonų sumomis.

Kai Jakob Adolf, jau daugelį metų dirbantis fondui, pateikė užklausą Mercedes-Benz Special Trucks dėl dviejų itin bekelėms sąlygoms tinkamų Unimog, prireikė vos dviejų savaičių, kol buvo rasta išeitis šiam precedento neturinčiam pagalbos projektui: du Unimog U 5000 iš nuosavo parko galėjo būti perduoti DEICHMANN-Stiftung. Ir tada viskas įvyko labai greitai.

Jakob Adolf, buvęs profesionalus pilotas, kuris daugelį metų gyveno Madagaskare ir taip gerai pažinojo šalį bei žmones, su savo komanda galėjo pradėti: abiem Unimog buvo įsigytos FM2-Aluboxen iš Dornier (senasis NATO standartas) ir sumontuotos ant važiuoklės.

Tai leido dviejuose manevringuose ir palyginti lengvuose visų ratų pavara varomuose automobiliuose sukurti daug vietos, kad juose būtų galima įrengti mobilią gydytojo praktiką su visa reikalinga įranga – leidžiant įgyvendinti unikalią misiją Madagaskare.

Mobilioji gydytojų praktika, kuri reguliariai vyksta giliai į šalies gilumą ir taip per labai sudėtingą reljefą, sudaryta iš vienuolikos medikų, dviejų vairuotojų, vieno IT specialisto, vieno logistikos specialisto ir vieno virėjo. Konvojų sudaro ne tik abu Unimog, bet ir pilnai užimti visureigiai.

Kur tik šis įgula pasirodo šalyje, ją sutinka atviromis rankomis. „Mes susiduriame su ligomis, kurios pas mus nebeturi reikšmės. Juodligė ir cholera yra tik pavyzdžiai“, pasakoja Jakob Adolf. „Žmonės dažnai miršta dėl, mūsų akimis, juokingų susirgimų, nes jie tiesiog neturi jokios medicininės pagalbos.“

Kai tik atvykstama į vietą, viskas vyksta labai greitai: užvesti 16 kVA dyzelinį generatorių, iškrauti gydymo palapinę, ją pripūsti, aprūpinti baldais ir įrengti oro kondicionierių. „Visų pirma mums reikia daug gryno oro dėl bakterijų. Palapinė turi būti nuolat gerai vėdinama. Todėl gydymas abiejų Unimog kietuosiuose dėžiniuose kėbuluose būtų visiškai neįmanomas“, paaiškina projekto vadovas Jakob Adolf.

Mobilioji medicininė pagalba, kurią remia DEICHMANN-Stiftung, šalyje įgyvendinama kartu su dviem partnerinėmis organizacijomis. Nes net ir mobiliam gydytojų darbui reikalinga oficiali licencija. „Žmonės nueina iki 30 km, kai išgirsta, kad mūsų Unimog įgula pastatė savo palapinę“, – sako Jakob Adolf. Netgi dantų gydymai ir lengvos operacijos gali būti atliekami medicininės komandos.

Jakob Adolf žvelgia į ateitį kartu su savo komanda: „Mūsų tikslas – dar glaudžiau bendradarbiauti su šalies savivaldybėmis, kad jos suteiktų sklypą, kuriame bent jau būtų galima įrengti pakankamai patvarų gydytojo kabinetą. Tuomet mes apmokytume labiausiai pasiryžusius gyventojus taip, kad jie galėtų diagnozuoti lengvesnes ligas ir gydyti jas vaistų išdavimu. Taip iš tikrųjų galima išgelbėti gyvybes ir tuo pačiu galėtume Unimog komandas siųsti į kitus regionus.“